2023 m. rugpjūčio 1 d. mokykla pradėjo 18 mėnesių truksiantį, Europos sąjungos lėšomis finansuojamą programos „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo mobilumo projektą Nr. 2023-1-LT01-KA122-SCH-000127289 „Visi mes turime galių“. Projekto metu bus tobulinamos mokytojų, švietimo pagalbos specialistų bei vadovų universalaus mokymosi dizaino principų įgyvendinimo kompetencijos, adaptuojamas ir išbandomas universalaus dizaino mokymui (UDM) modelis.

Projekto „Visi mes turime galių” rezultatai.

Pedagogų, patobulinusių kompetenciją UDM principų taikymo, įtraukiojo ugdymo srityse, dalis nuo visų pedagogų, dirbančių pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas – 80 proc.
Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų taikančių UDM principus, dalis nuo visų, dalyvavusių mobilumuose – 100 proc.
Stebėtos ugdomosios veiklos, susijusios su UDM principų taikymu, kokybės rodiklis – 3,6 (iš 4 galimų).
Parengtų pavyzdinių ugdomųjų veiklų pagal UDM principus skaičius – 10.
Parengta individualaus pagalbos plano forma – 1.
Mokinių, kuriems sudaryti individualūs pagalbos planai, padariusių pažangą, dalis – 95 proc.

2024 m. parengtas ir direktoriaus įsakymu patvirtintas Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos įtraukiojo ugdymo modelis (toliau ĮUM), kurio tikslas – sutelkti mokyklos bendruomenę bendram darbui, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę ir būtų pasirengęs toliau mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
Klasių skaičius, kuriose išbandytas adaptuotas universalaus dizaino mokymui modelis – 4; patikslintas modelis įgyvendinamas nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio įgyvendinamas visose (12) klasėse.
UDM modelyje pateikta įtraukiojo ugdymo struktūra per mokyklos kultūrą, politiką ir praktikas, įvardinti susitarimai dėl universalaus dizaino mokymuisi principų taikymo, universalios mokymosi aplinkos kūrimo, apibrėžti pamokos planavimo pagal universalaus dizaino principus reikalavimai bei ĮUM modelio efektyvumo vertinimo kriterijai.
Mokyklos įtraukiojo ugdymo 2022 m. ir 2024 m. atlikto tyrimo lyginamosios analizės duomenys pagrindžia įtraukiojo ugdymo raiškos pozityvią kaitą mokykloje
 -įtraukiojo ugdymo kultūra – pokytis nuo 3,2 iki 3,3;
 -įtraukiojo ugdymo politika – pokytis nuo 3,4 iki 3,5;
 -įtraukiojo ugdymo praktika – pokytis nuo 3,1 iki 3,3.

2024 m. spalio 30 d. Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla pakvietė priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo pedagogus, švietimo pagalbos specialistus, švietimo įstaigų vadovus į metodinę praktinę konferenciją įtraukties ugdymo tema „Visi mes turime galių“. Konferenciją atidarė ir dalyvius pasveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė, kuri teigė, kad „įtraukiojo ugdymo modelis atveria duris nuovokiam, pažangiam ir efektyviam ugdymui. Galiausiai, sėkmingas įtraukusis ugdymas – tai kelias į toleranciją, supratimą ir sėkmingą kiekvieno vaiko raidą“.

Pirmoje konferencijos dalyje lektoriai iš Lietuvos įtraukties švietime centro, Šilutės Žibų pradinės mokyklos, Elektrėnų Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos, Kauno „Nemuno“ mokyklos, Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos, Alytaus Dzūkijos mokyklos, Senamiesčio pradinės mokyklos, lopšelio-darželio „Volungėlė“, pristatydami savo patirtis įtraukiojo ugdymo kelyje, didžiausią dėmesį skyrė įtraukiojo ugdymo vertybinių nuostatų puoselėjimui bei pateikė nemažai praktinių patarimų, kaip būtų galima formuoti įtraukią kultūrą mokykloje bei įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus. Pirmąją dalį apibendrino Alytaus miesto administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė, teigdama, kad teigimas pokytis įvyks tik tada, kai mes įtraukiojo ugdymo svarbą suvoksime ir priimsime širdimi.

Antroje – praktinėje konferencijos dalyje – Senamiesčio pradinės mokyklos pedagogai pasidalino tarptautinio Erasmus+ KA1 programos projekto „Visi mes turime galių“ metu įgyta patirtimi. Įgyvendinant šį projektą, pasinaudojus gerąja užsienio šalių partnerių švietimo politika ir praktika įtraukiojo ugdymo srityje, Senamiesčio pradinėje mokykloje buvo adaptuotas bei išbandytas universalaus dizaino mokymui modelis pagal mokyklos kontekstą ir individualius poreikius. Parengtas ir pritaikytas įtraukiojo ugdymo modelis, apimantis mokyklos įtraukiojo ugdymo kultūrą, politiką bei ugdymo praktikas, turėjo teigiamos įtakos bendram mokyklos mokinių mokymosi kokybės teigiamam pokyčiui bei mokyklos pasirengimui priimti visus besimokančius, nepaisant jokių jų individualių ypatybių, mokymosi kliūčių ar sunkumų. Metodinių stotelių metu mokytojai pateikė universalaus dizaino mokymuisi prieigos taikymo pamokose pavyzdžių, aptarė, kaip būtų galima padėti vaikams įveikti ugdymosi barjerus, pristatė, kokias pozityvaus elgesio palaikymo strategijas mokykla taiko, kurdama saugią ugdymosi aplinką, bei pakvietė jas išbandyti.

Praktine įtraukiojo ugdymo patirtimi trečioje dalyje dalijosi Kauno „Nemuno“ mokykla, Alytaus lopšeliai-darželiai „Pušynėlis“, „Putinėlis“, mokykla-darželis „Viltis“, Dzūkijos mokykla, Vidzgirio mokyklos ,,Drevinuko” skyrius. Lektoriai praktiškai pristatė interaktyvias įtraukiojo ugdymo praktikas, padedančias kiekvienam vaikui pasiekti individualią mokymosi pažangą.

Apibendrinus konferencijos patirtis, dalyviai teigė, kad išgirsta geroji praktika apie universalaus dizaino mokymuisi principus, pozityvios mokymosi kultūros mokykloje formavimą, paramos strategijas, padedančias mokiniams įveikti mokymosi sunkumus, nuoširdus bendradarbiavimas, asmeninis reflektavimas buvo puikus postūmis vertybinių nuostatų kaitai.

Rugsėjo 23-26 d. Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė, anglų kalbos mokytoja Toma Štreimikienė, pradinių klasių mokytoja Renata Jančauskienė ir specialioji pedagogė Inga Taraškevičiūtė Kimontienė pagal Erasmus KA1 programos projektą „Visi mes turime galių”, finansuojamą Europos sąjungos lėšomis, dalyvavo darbo stebėjimo vizite Kroatijos Zaprešičiaus miesto Ljudevita Gaja mokykloje.

Pirmoji mobilumo diena buvo skirta įtraukiojo ugdymo politikos įgyvendinimui – domėtasi mokyklos kontekstu, įtraukiojo ugdymo sistema, ugdymo pagalbos planavimu, žmogiškųjų išteklių vadyba, valdant ir įgyvendinant pokyčius. Antroji ir trečioji dienos buvo skirtos įtraukiojo ugdymo praktikai ir kultūrai: mokytojai stebėjo bei aptarė pamokas, kuriose integruotai buvo ugdomi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Taip pat stebėjo specialiosios klasės užsiėmimus, su pagalbos mokiniui specialistais aptarė kylančius iššūkius ir galimus sprendimo būdus. Paskutinė mobilumo diena buvo skirta darbo vizito aptarimui ir tolimesnio bendradarbiavimo suplanavimui. 

Šešėliuodami veiklą mokykloje partnerėje mobilumo dalyviai stiprino vertybines nuostatas, kad kiekvienas besimokantysis yra vienodai svarbus, kad į mokinių mokymosi poreikių įvairovę reiktų žiūrėti ne kaip į trūkumą, kurį reikia pašalinti, bet kaip į asmens galią ir mokymosi praturtinimo galimybę.

Birželio 13 d. gerosios praktikos renginyje Alytaus miesto pradinių klasių mokytojams „Poreikių įvairovė. Žingsniai į sėkmę“ švietimo pagalbos specialistės dalijosi patirtimis ir įžvalgomis iš Erasmus+ projekto „Visi mes turime galių” mokymų, darbo stebėjimo vizitų, analizavo su ugdymo kaita kylančius iššūkius, įgyvendinant atnaujinto turinio bendrąsias programas, kompetencijomis grįstą ugdymą ir užtikrinant įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimą. Mokyklos logopedė Loreta Pileckienė pristatė pranešimą „Visi mes turime galių: kaip galime įveikti disleksiją?” , socialinė pedagogė Inga Albutavičienė – „Visi mes turime galių: socialinės sąveikos įgūdžių ugdymas ir bendruomeniškumo stiprinimas per žaidybines veiklas”. Susirinkusius dalyvius lektoriai taip pat pakvietė išbandyti konkrečius veiksmus ir metodikas, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad kiekvienas mokinys jaustųsi vertinamas ir integruotas, bei patyrinėti, kokiomis priemonėmis ir būdais galima būtų sukurti aplinką, kuri skatintų visapusišką mokinių augimą ir sėkmę.

2024 m. gegužės 8 d. Alytaus Senamiesčio pradinėje mokykloje įvyko švietimo įstaigų projektinio darbo specialistų gerosios patirties sklaidos renginys „Raktai į sėkmingą projektinę veiklą“. Susirinkusiems dalyviams mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė ir Erasmus projekto „Visi mes turime galių“ koordinatorė Toma Štreimikienė papasakojo apie mokykloje vykdomą tarptautinę projektinę veiklą, pasidalino sėkmės receptais ir pristatė vykdomo tarptautinio projekto „Visi mes turime galių“ tarpinį rezultatą – parengtą universalaus dizaino mokymuisi modelį, kurį šiuo metu išbando projekte dalyvaujantys mokyklos mokytojai.

Mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintas Mokyklos universalaus dizaino mokymuisi modelis

*Balandžio 22-25 dienomis anglų kalbos mokytoja Toma Štreimikienė, mokytojo padėjėja Ingrida Stašinskienė ir logopedė Loreta Pileckienė lankėsi Italijos Istituto Compresivo „F. P. Michetti“ Francavilla al mare mokyklose  pagal Erasmus + KA 122 programos projektą „Visi mes turime galių“. Vizito metu projekto partneriai supažindino su Italijos švietimo ir švietimo pagalbos sistema, mokyklos bendruomene. Dalyvės stebėjo įvairias pamokas bei kitas mokinių veiklas. Tai padėjo suprasti, kaip skirtingų galių vaikai įsitraukia į ugdymo procesą. Džiaugiamės įgyta profesine patirtimi, kuri padės visai Senamiesčio bendruomenei sėkmingai eiti įtraukiojo ugdymo keliu.

*Balandžio 15–19 d. Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Mikalauskienė pagal Erasmus KA1 programos projektą „Visi mes turime galių”, finansuojamą Europos sąjungos lėšomis, dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose Portugalijoje „Tools for Change Management”. Kursus organizavo pedagogų kvalifikacijos centras Almadaforma bendradarbiaudamas su Eekhout akademija.

Pokyčių valdymo mokymuose mokyklos vadovai tobulino pokyčių valdymo kompetenciją: aiškinosi šiuolaikinių pokyčių prigimtį ir jų diegimo kontekstą bei pokyčių santykį su lyderyste, mokėsi analizuoti ir įvertinti pokyčio diegimo poreikį, mastą, kliūtis ir galimybes bei kaip panaudoti šią informaciją rengiant pokyčio diegimo planą. Praktinių užsiėmimų metu susipažino su vertingais pokyčių valdymo įrankiais, mokėsi įvertinti mokyklos pasiruošimą pokyčiui, analizavo pasipriešinimo pokyčiui priežastis ir jų įveikimo būdus, rengė pokyčio valdymo komunikacijos plano projektą, panaudojant lyderystės potencialą atskirose pokyčio diegimo proceso fazėse. Ypač vertingi buvo apsilankymai Portugalijos Almados miesto Boa Âgua ir Carlos Cargate mokyklose, pritaikant metodą „Dėkingu žvilgsniu po mokyklą“. Šių įstaigų vadovai ne tik pristatė Portugalijos švietimo sistemą, bet ir pasidalino pokyčio valdymo strategijomis, kurios sėkmingai padėjo įdiegti pokyčius, susijusius su ugdymo kaita, pereinat prie kompetencijomis grįsto ugdymo ir įtraukiojo ugdymo užtikrinimo. Kursų pabaigoje mokyklos vadovai parengė ir pristatė praktinį darbą „Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pokytis – universalus dizainas mokymuisi“.

Kursų medžiaga patvirtina, kad norint sėkmingai įgyvendinti pokyčius mokykloje, itin svarbus tampa vadovo vaidmuo, jo asmeninės kompetencijos, vidinė komunikacija, pokyčio įgyvendinimo nuoseklumas, darbuotojų tikslų ir interesų suderinimas su mokyklos siekiais, atsakomybės pasidalinimas, gebėjimas pasidžiaugti mažomis pergalėmis ir aiški komunikacija visoms suinteresuotoms šalims apie tai, kokie nauji aspektai mokykloje yra įvedami, kokių veiklų atsisakoma ir kas bus tęsiama toliau.

*Kovo 21 dieną senamiestukų bendruomenė susirinko mūvėdama skirtingas kojines ir prisijungė prie visame pasaulyje organizuojamos socialinės akcijos „Labiau panašūs nei skirtingi“. Šia akcija siekiama išreikšti palaikymą, supratimą Dauno sindromą  turintiems žmonėms. Senamiestukai „Aš-tu-mes“ pamokose ir veiklose plačiau sužinojo, kuo ypatingi šie žmonės, dalinosi savo šeimų palaikymo nuotraukomis. Visi kartu mokėmės empatijos, tolerancijos ir nebijoti būti kitokiais.

*Erasmus+ KA122SCH programos projekto „Visi mes turime galių“ veiklos lapkričio mėnesį Senamiesčio pradinės mokyklos komandą delegavo į Lenkiją. Trumpalaikis darbo stebėjimo vizitas Balstogės 47-ojoje Jano Klemenso Branickego mokykloje buvo skirtas susipažinti su ugdymo aplinkomis ir metodais, pedagogų patirtimi teikiant pagalbą įvairių poreikių mokiniams. Pirmoji diena buvo skirta susipažinti su mokyklos kontekstu, ugdymo pagalbos planavimu ir žmogiškųjų išteklių vadyba, pokyčių valdymu. Susitikime su mokyklos direktore Jolanta Emiljancik ir direktoriaus pavaduotoja Beata Krzeminska buvo kalbama apie mokyklos sėkmingas patirtis įgyvendinat įtraukiojo ugdymo principus, aptarti kylantys iššūkiai. Diskusijos metu mokyklos vadovės pristatė mokyklos strategiją įveikiant kylančius iššūkius: mokinių skaičiaus mažėjimą, įvairių tautybių mokinių ugdymą ir integraciją.

Buvo stebimos praktiniai pagalbos specialistų užsiėmimai su mokiniais, kurių metu kartu su vaikais taikomas priemones, metodus išbandė ir mūsų mokyklos komanda. Lenkijoje logopedo ir specialiojo pedagogo veiklos vadinamos pedagogine terapija. Šie pedagogai dirba su vaikais individualiai ir grupėse taikydami daug vaizdinės medžiagos, žaidybines užduotis, skiria praktines veiklas stiprinančias smulkiąją motoriką. Bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžius bei tarpusavio santykių gerinimo veiklas veda pedagogas – socialinis terapeutas. Vizito metu buvo stebėtos kolektyvui formuoti, ugdyti pagalbą ir pagarbą vienas kitam veiklos pirmoje klasėje, o septintoje klasėje veiklos buvo skirtos ugdyti atjautą, gebėjimus priimti kitokį, pamatyti pozityvius asmenybės bruožus.

Pamokų stebėsenos metu, lankantis lenkų kalbos, gamtos, anglų kalbos, fizikos, informatikos pamokose buvo stebima pedagogų taikomi metodai įvairių mokinių poreikiams tenkinti, mokytojo padėjėjų veikla.

Apibendrindama vizito patirtis mokyklos komanda įžvelgė daug panašių metodų Lenkijos mokyklos pagalbos specialistų veikloje ir mūsų mokyklos švietimo pagalbos specialistų darbe. Daugiau skirtumų buvo pastebėta pamokose. Darbo stebėjimo vizito metu kilusios idėjos, įgautos patirtys, pastebėti kompetencijų ugdymo metodai bus pristatyti mūsų mokyklos pedagogams ir taikomi veiklose.

*Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos komanda: mokytoja Daina Platūkienė, socialinė pedagogė Inga Albutavičienė ir anglų kalbos mokytoja Toma Štreimikienė, spalio 22-27 d. lankėsi Ispanijoje, Madrido „Pinar Prados De Torrejon“ mokykloje pagal Erasmus+KA122 programą „Visi mes turime galių“. Vizito metu pedagogės susipažino su mokyklos bendruomene, projekto partneriais, stebėjo mokinių veiklas ir pamokas, dalyvavo edukacijose, vyko į mokomąsias ekskursijas. Stažuotės metu mokyklos komanda turėjo galimybę pamatyti kaip specialiųjų poreikių mokiniams teikiama individuali specialistų pagalba, kokie taikomi metodai ir kokias būdais padedama jiems integruotis į bendrą ugdymo(si) procesą.

Grįžusi iš vizito Madrido „Pinar Prados De Torrejon“ komanda dalinosi gerąja patirtimi, įspūdžiais, idėjomis, naujovėmis Senamiesčio pradinėje mokykloje pedagogams organizuotoje metodinėje dienoje „Poreikių pažinimas – pagalbos krypčių pagrindas“. Buvo kalbama, kad darbo metodų šešėliavimas, susitikimai ir diskusijos su mokyklų partnerių pedagogais, gali laiduoti naują požiūrį ir mokyklos veiklos sėkmę įgyvendinat įtraukiojo ugdymo veiklos programą. Mokyklos pedagogai diskusijų, darbo stebėjimų vizitų metu gautas žinias panaudos siekdami sėkmingos specialiųjų poreikių turinčių mokinių integracijos, sudarys daugiau galimybių jiems patirti mokymosi sėkmę bei atrasti savo galias.

Mokyklos pedagogų komanda kalbėjo, jog Erasmus+ tarptautiniai projektai padeda suprasti skirtumus ir individualumus tarp mokyklų, o šalių bendravimas ir bendradarbiavimas sudaro galimybes mokytis vieniems iš kitų.

*Spalis – disleksijos pažinimo ir supratimo mėnuo, tad nenuostabu, kad spalio 11 d. mokykloje buvo daug raudonos spalvos! Visi senamiestukai nori pažinti, suprasti ir padėti vaikams, kurie patiria skaitymo, o kartu ir rašymo sunkumų. Raudonai pribraukytas sąsiuvinis – dažniausiai tokį vaizdą mato disleksiją turintys žmonės, tad mūsų bendruomenė, įsitraukdama į tarptautinę iniciatyvą

#GoRedForDyslexia, nori pasakyti, kad nereikia bijoti klaidų, nereikia bijoti klysti, nes disleksiją turintys žmonės irgi turi galių – tik reikia jas atrasti! Dėkojame visiems dalyvavusiems ir palaikiusiems šią iniciatyvą.

*KITOKS. Kodėl jis toks? Kas yra disleksija? Kaip taip gali būti, kad raidelės „pabėga“ iš žodžių? Kaip aš galiu padėti skaitymo sutrikimų turinčiam draugui? Už ką tave pagiria? Kas jie – tie įžymūs žmonės, sergantys disleksija? Ar pavyks perskaityti žodžius? Į šiuos ir kitus klausimų senamiestukams stengėsi atsakyti mokyklos specialioji pedagogė Inga.

*Rugpjūčio 7-14 d. Kretoje vykusiuose mokymuose „Inclusive Education for All“ pagal Erasmus+ KA122SCH programos projektą stažavosi trys mūsų mokyklos mokytojos. Mokymų metu buvo diskutuojama apie pagrindinius įtraukiojo ugdymo principus, iškylančius sunkumus mokytojams ir mokiniams, analizuojamos skirtingos situacijos ugdant specialiųjų poreikių ir pabėgėlio statusą turinčius vaikus, aptarti diferencijuoto mokymo privalumai. Remiantis gerosiomis užsienio šalių praktikomis mokymų dalyviai išbandė pažinimo žaidimus taikydami neverbalinį bendravimą, empatijos pratimus, emocijų valdymo ir atsipalaidavimo technikas per menus. Džiaugiamės galėdami pasisemti patirties ir tikimės, kad turimos ir įgytos žinios padės įveikti visas kliūtis užtikrinant kiekvieno mūsų mokinio pažangą bei efektyvų ugdymąsi.